Registruokis nemokamai konsultacijai

Registracija nemokamai konsultacijai telefonu.

DIDŽIAUSIAS METIMO RŪKYTI PRIEŠAS

Gal skambės keistai, tačiau didžiausias trukdis metant rūkyti – atidėliojimas. (Kitais žodžiais – Vilkinimas ar Prokastinacija)

Natūrali, kiekvieno žmogaus būsena yra siekti malonumo ir lengvesnio kelio, štai dėl ko daugelis vaikų spontaniškai pasirenka dūkti, o ne kambarius tvarkytis. Dažnai, panašiai elgiasi ir suaugę. Mes suplanuojame kažką svarbaus, pvz. metimą rūkyti … ir tada lengvesni, įdomesni, linksmesni ir vertingesni užsiėmimai pradeda veržtis į gyvenimą. Tiesa sakant malonumas yra palyginimo dalykas, tad visi tie malonesni dalykai gali būti tiesiog mažiau nemalonūs nei metimas rūkyti. Tai ir trukdo žengti žingsnį ir mes atidėliojame metimą rūkyti, kaip mažiausiai malonų užsiėmimą. Taui liečia ne tik rūkymo metimą.

Žmonėms būdinga atidėlioti įvairius darbus, nukelti juos vėlesniam laikui. Psichologai tai vadina prokrastinacija – darbų atidėliojimo arba vilkinimo sindromu. Psichologine problema prokrastinacija tapo neseniai, anksčiau buvo manoma, kad vilkinti ir atidėlioti darbus linkę žmonės, kurie neturi valios arba yra nedisciplinuoti.

Wikipedija turi labiau mokslišką vilkinimo išaiškinimą:

Vilkinimas – elgesio tipas, kurį charakterizuoja veiksmų ar užduočių atidėliojimas vėlesniam laikui. Psichologai dažnai įvardina vilkinimą kaip būdą įveikti nerimą, susijusį su bet kokios užduoties ar sprendimo pradžia ar užbaigimu.

Asmeniui vilkinimas gali sukelti stresą, kaltės jausmą, asmeninio produktyvumo sumažėjimą, krizę bei nulemti kitų nepasitenkinimą tuo, kad jis neįvykdo pareigų ar įsipareigojimų. Šių jausmų kombinacija gali dar labiau paskatinti vilkinimą. Nors iki tam tikros ribos vilkinimas yra normalus elgesys, jis tampa problema, jei pradeda trukdyti normaliai veiklai. Chroniškas vilkinimas gali būti užslėpto psichologinio ar fiziologinio sutrikimo ženklu.

Vilkinimo priežastys

Psichologinės vilkinimo priežastys yra labai įvairios, bet dažniausiai tai nerimas, maža savigarba bei savęs nuvertinimas. Taip pat manoma, kad vilkintojai turi didesnį negu normalūs žmonės sąžiningumą, labiau pagrįstą „svajonėmis ir tobulumo troškimu“, o ne realistišku savo įsipareigojimų ir galimybių įvertinimu. Autorius David Allen iškelia dvi pagrindines psichologines vilkinimo darbe ir gyvenime priežastis, kurios yra susiję su nerimu, o ne tinginyste.

Pirma kategorija apima dalykus, pakankamai nereikšmingus, kad dėl jų reikėtų jaudintis, ir nemalonias užduotis, kurių galima išvengti, pavyzdžiui, nešvaraus kambario sutvarkymas.

Antra kategorija apima dalykus, per didelius, kad būtų galima juos kontroliuoti, bei užduotis, kurių asmuo galėtų bijoti, ar kurios galėtų padaryti didelį poveikį jo gyvenimui, pavyzdžiui, blogėjančios sveikatos pagyvenusio tėvo suaugę vaikai, bandantys nuspręsti, kaip geriausiai sutvarkyti jo gyvenimą.

Vilkinimui tapus įpročiu asmuo gali nesąmoningai pervertinti ar nepakankamai įvertinti užduoties mastą. James Mazur teigia, kad elgesio psichologijos požiūriu vilkinimas yra ypatingas „impulsyvumo“ atvejis, priešingas savikontrolei. Mazur tvirtina, kad vilkinimas įvyksta, kai turėdamas rinktis tarp mažos užduoties, kuri turi būti padaryta dabar, ir didelės užduoties, kuri turi būti padaryta vėliau, asmuo yra pasirenka vėlesnę didesnę užduotį, nes jo nuomone laikas kompensuoja užduoties dydį.

Skaitytojų komentarai

  • pats - Atsakyti

    rugpjūčio 20, 2017 15:32

    pats

  • pats - Atsakyti

    rugpjūčio 20, 2017 15:32

    pats

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

nineteen − 4 =

Straipsniai

Allen Carr's Easyway

Straipsniai verti Jūsų dėmesio, kur galite palikti savo komentarą